Nors šiame renginyje buvo nuspręsta dalyvauti jau prieš metus, deja didžiąją dalį kostiumų teko skolintis. Tik šerno kailis buvo savas – prie lovos gulėjęs :). Nors šventė nelepino geru oru, antrą dieną vyko tik turnyras, nes žiūrovai nesusirinko dėl lietaus, kailis pasitarnavo puikiai – nuo šerių nubėgo visa drėgmė. Atsiprašau, truputį nuklydau į lankas.

Šventė prasidėjo eisena miesto gatvėmis, kurios pirmose gretose išdidžiai žygiavo du tigriniai dogai vedami Princesės ( mano dukros Kotrynos) ir jūsų nuolankaus tarno apsimetančio viduramžių eiguliu, ar kaip jie tada vadinosi. „Oi kokie šunys“- aikčiojo žmonės traukdamiesi nuo kelio. Po filmavimų ir fotografavimų apžvalgos aikštelėje priešais Trakų pilį grįžome atgal į pusiasalio pilį. Ši eisena nelabai nusisekė nes prapliupo lyti. Nepaisant lietaus parsivedėme minią žiūrovų, kurie tikiuosi pasiliko visai dienai. Pusiasalio pilyje žiūrovus pasitiko amatininkai, siūlantys senovinių gaminių, senovinė karčiama su alumi ir be bulvių ( jų senoviniame meniu nebuvo, kol Kolumbas neatrado Amerikos) daugybė medinių atrakcionų, tyras - šaudymui iš lankų, pasijodinėjimas žirgu,... Žodžiu buvo kur akis paganyti, ranką pamiklinti ar pilvą pamaloninti. Kol riteriai ruošėsi turnyrui, gražios ponios ir ponai sukosi senovinių šokių ritmu ir mokė publiką žingsnelių.

O mus pasigavo LT televizijos reporteriai. Teko papasakoti Vokiečių Dogų kilmės istoriją ir priežastį kodėl ši veislė gali dalyvauti tokiame renginyje. Palapinėje buvo demonstruojama ano meto ginkluotė, kur kiekvienas galėjo pasimatuoti žiedmarškius ar riterio šalmą, pamojuoti kalaviju ar alebarda – dažnas nepraleido progos nusifotografuoti su mylimąja šitaip pasipuošęs. Nuaidėjus patrankos šūviui prasidėjo riterių turnyras. Va čia tai buvo į ką pažiūrėti : Kilmingi riteriai iš Italijos, atšiaurūs vokiečių bajorai, šaunūs didžiūnai iš Lenkijos, „družina“ iš Baltarusijos ir žinoma Lietuvos ąžuolai. Ir kokių vėliavų čia tik nebuvo ir Kryžiuočų, Templierių, Meč i voron,... Pasibaigus pusfinaliams ir bohurtui (riterių penketukų turnyras) šventės kulminacija – medinės pilies šturmas.

pilies šturmas

Griaudi patrankos, žvanga kalavijai, kolonos sunkiai ginkluotų elitinių Lietuvos kariūnų puola kryžiuočių įtvirtinimus. Kaip bangos atsimuša į krantą, taip lietuviai atsimuša ir krenta prie pilies sienų. Griūva neatlaikę pilies vartai -pergalė nebetoli. Bet kryžiuočių kontūras supratęs, kad pagalbos nebėra iš kur laukti – mirtis arba pergalė - išveda lemiamam mūšiui visus pilies gynėjus. Riterius ir miestelėnus visus kas gali rankoje laikyti kardą ar kūjį. Žlunga Lietuvos kariaunos viltys – tenka trauktis. Gynėjai švenčia pergalę. „Męs grįšim kita met“ – grūmoja lietuvių vadas. Sutemo visiškai. Tik pradeda skirstytis žiūrovai, kai turi vėl sugrįžti – įsiliepsnoja ugnies šokis . Programa paslaptingu pavadinimu „Inferno“, kuriai prideda žavesio, kaip druskos sriubai, fejerverkai. Užgęsta ugnys nutyla muzika. Suūkia pelėda,... Ar tai buvo tikra ar tik sapnas...

Daugiau foto >>>